Rudeninės saulės nutviekstu keliu bei vis labiau rudenėjančios gamtos lydimi, praėjusį penktadienį antrų klasių mokiniai nukeliavo į Rumšiškėse esantį Lietuvos liaudies buities muziejų. Čia sutiko ,,promočiutę", kurios pasakojimai bei žaismingos užduotys vaikų mintis ir vaizduotę nukėlė į daugiau nei prieš šimtą metų buvusį lietuvių kaimo vaikų gyvenimą.

Mokiniai susipažino su senovės buities rakandais, kurių pagalba įveikė penkis ,,promočiutės" paskirtus darbus: išlukštenti pupas, naščiais parnešti šulinio vandens, sumušti sviestą, suverpti linų kuodelį, iškočioti rankšluosčius. Smagiai padirbėję, svečiavosi seklyčioje, prie vaišėmis nukloto stalo, kvepiančio namine duona su sviestu, namine duona su medumi bei pūpsančiais saldžiais obuoliais. Mindami mįsles, žaisdami atmintį lavinančius žaidimus ir dainuodami dainas, vaikai baigė viešnagę ,,promočiutės" troboje. Toliau kelionę tęsė aplankydami kitas Lietuvos etnogragfinius regionus atspindinčias sodybas. Taip viename vienkiemyje užtiko net senovinius vaikų žaislus: supamą medinį arkliuką, vežimėlius, kojūkus, medinius paspirtukus. Netoliese išvydo bažnyčios bokštą, kurio lydimi, nukeliavo iki senovės miestelio. O čia ir kalvio dirbinių parduotuvė, ir arbatinė, ir dailių drapanų, molio bei medienos gaminių krautuvėlės, vaistinė, valsčiaus kontora bei paštas. Visai šalia, baltai švytinčiomis langinėmis, stovi pradžios mokykla. Tiko mūsų antrokėliams esantys mokykliniai suolai, tačiau senovinės mokymosi priemonės pasirodė keistokos, kai kurios nelabai patogios naudoti. Tačiau vaikuose noras žinoti, noras pažinti ir seniau, ir dabar yra labai svarbus. Nuskambėjęs senovės pradžios mokyklos varpelis į pertrauką, nutraukė kelionę po Lietuvos praeitį ir priminė, kad jau laikas grįžti į savo mokyklą.
Write to Margarita Paulauskienė